Džiaugiamės, kad projekto pranešimas spaudai sudomino naujienų portalus. Dalinamės nuoroda ir projekto pranešimu, patalpintu jonavoszinios.lt. Jonava taip pat dalyvauja „Kartu mes galime” projekte.
Nuoroda:
https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/socialinis-projektas-atveria-naujas-galimybes-smurta-patyrusiems-vaikams-sveikti-be-traumu-ir-gedos
Tekstas:
Socialinis projektas atveria naujas galimybes smurtą ir traumas patyrusiems vaikams sveikti be traumų ir gėdos
Dvylikoje Lietuvos savivaldybių pradedamas įgyvendinti analogų neturintis socialinis projektas „Kartu mes galime“, kurio tikslas yra ugdymo įstaigose nustatyti bet kokį smurtą patyrusius vaikus bei padėti jiems sustiprėti emociškai. Dvejus metus truksianti iniciatyva veiks Alytuje bei Joniškio, Kretingos, Pasvalio, Šilutės, Ukmergės, Jonavos, Kelmės, Mažeikių, Rokiškio, Tauragės, Varėnos rajonuose. Projekto metu bus adaptuojamos JAV sukurtos, įrodymais grįstos metodikos, padedančios mažinti ankstyvuosius po patirto smurto atsirandančius simptomus – nerimą, depresiją, potrauminio streso sindromą. Šios gerų rezultatų pasiekiančios CBITS ir Bounce back metodikos yra sėkmingai naudojamos JAV, Japonijoje, Australijoje, o, projekto dėka, jau greitai bus prieinamos ir Lietuvos specialistams bei vaikams.
Smurtą, pasak mokslininkų, moksleiviai, kartais patys to nesuprasdami, patiria įvairiose vietose – namuose, socialiniuose tinkluose ir internete, mokykloje, bendruomenėje. Pavyzdžiui, televizija, vaizdo žaidimai bei žiniasklaida tam tikrą smurtą demonstruoja ir komunikuoja nuolatos. Apskaičiuota, kad iki kol vaikas sulaukia 18-os metų, per televiziją pamato apytiksliai 200 tūkst. smurto atvejų (Huston, 1992). Netgi emociškai stabiliam, namuose be smurto augančiam vaikui, tokia įtaka sukelia neigiamus jausmus ir veda subjektyvaus požiūrio į pasaulį, kaip pavojingą bei nesaugią vietą.
Pirminiai ankstyvieji simptomai, kaip reakcija į traumuojančias patirtis, pasireiškiantys vaikams yra potrauminio streso, depresijos bei nerimo simptomai, kurie gali iššaukti miego sutrikimus, atsiskyrimą nuo socialinės aplinkos, dėmesio praradimą mokyklai, draugams bei dalykams, kurie anksčiau teikė malonumą.
Laiku negavus pagalbos ir neužkirtus kelio simptomų progresavimui, jie gali stipriai įtakoti vaiko elgesį: jis gali būti linkęs į nuolatinę depresiją ar agresiją, pasiduoti žalingiems įpročiams, leistis į rizikingus lytinius santykius, gali pasireikšti destruktyvios mintys ir delinkventinis elgesys.
„Kartu mes galime“ projekto vadovas Paulius Šiupienius teigia, kad JAV kurtos metodikos, kurios bus adaptuojamos Lietuvoje, skiriasi nuo daugelio kitų pagalbos mechanizmų, nes turi tris esminius bruožus. Pirma – metodika pati apklausų būdu identifikuoja savo tikslinę grupę. Taip smurtą patyrę vaikai išvengia nemalonių jausmų, nes nereikia patiems ieškoti pagalbos savo psichinei sveikatai gerinti.
Be to, metodika t.y. profesionali psichologinė pagalba yra taikoma vaikui patogioje aplinkoje – mokykloje. Tokiu būdu išvengiamas logistikos aspektas – vaikui nereikia važiuoti, eiti ar kitaip nuvykti pas psichologą. Trečias svarbus aspektas – metodika yra nemokama ir ją taikant išvengiamas finansinis barjeras, nes profesionalios psichologų paslaugos šiuo metu yra populiarios, brangiai apmokamos ir sunkiau prieinamos mažesnėse savivaldybėse.
„Turime apie 100 į projektą užsiregistravusių specialistų iš 12 Lietuvos savivaldybių – mokyklų psichologų ir socialinių pedagogų, kurie gaus visą reikiamą medžiagą, pirmuosius ir turbūt vienintelius šios metodikos mokymus Lietuvoje. Taip pat ugdymo įstaigoms išsiųsime ir projekto motyvacinę medžiagą, kurioje jaunimą aktyviai skatinsime atsisakyti smurto, patyčių, gyventi taikiau ir saugiau, o žinant smurto atvejus ar asmenį, kuriam reikėtų pagalbos, nelikti abejingiems“, – sako P. Šiupienius.
„Džiugu, kad visuomenė tampa vis nepakantesnė smurtiniam elgesiui su vaiku, mažiau jį toleruoja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nuolat gilinasi į smurto prieš vaikus problematiką ir tuo pačiu skatina suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, pastebėti, kaip smurtas veikia vaikus, – sako tarnybos atstovė spaudai Ramunė Liubinaitė, – Nors statistika rodo, kad smurto mažėja, deja, reali situacija gali būti kiek kitokia, visi išgyvenom sudėtingą karantino laikotarpį, tad žmonių pakantumas smurtui gali būti pakitęs ir jis ne visada atpažįstamas“. Anot jos, daugiausiai vaikų patiria fizinį smurtą, kiek mažiau susiduria su nepriežiūra. 2019 m. nuo įvairių rūšių smurto nukentėjo 3411 vaikas. 2020 m.– 2476 vaikai. Iki 2021 metų gruodžio 1 d. 2290 vaikai patyrė smurtą. Pernai nustatytuose smurto atvejuose daugiau nei pusę jų sudarė fizinis – 52 proc., o nepriežiūros atvejai siekė 35 proc. Net 45 proc. visų smurto atvejų fiksuojami artimoje aplinkoje, tai reiškia, kad su vaikais dažnai netinkamai elgiasi patys artimiausi jiems žmonės.
Projekto „Kartu mes galime“, kuris finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo ir priklauso programai „Sveikata”, vienas iš tikslų yra mažinti ankstyvuosius potrauminio streso ir depresijos simptomus, pasireiškiančius smurtą patyrusiems vaikams. Įgyvendinant programą „Sveikata” Lietuvoje siekiama stiprinti psichinės sveikatos paslaugas bendruomenėse bei gerinti vaikų ir jaunimo gerovę. Joje numatytos priemonės suteikia galimybę kurti ir įgyvendinti įrodymais pagrįstas intervencijas, modernias mokymo programas ir tobulinti tarpsektorinį bendradarbiavimą siekiant prasmingų pokyčių Lietuvos vaikams ir jaunimui.