PSICHOLOGINIS SMURTAS (NAMUOSE, MOKYKLOJE, DARBE, TARP DRAUGŲ) – KĄ APIE JĮ KIEKVIENAS TURI ŽINOTI ŠIANDIEN
Psichologinis smurtas vis dar yra tylioji tiksinti bomba šiais laikais. Sunkiau fiksuojamas, mažiau registruojamas ir rečiausiai atpažįstamas lyginant su kitomis smurto formomis, psichologinis smurtas gali pasireikšti bet kur – mokykloje, namuose, darbo aplinkoje, socialinėse medijose. Patirto psichologinio smurto padariniai tokie patys kaip ir kitų smurto formų – nerimas, depresija, potrauminio streso sindromas, kurie veda į menkesnę gyvenimo kokybę, mažesnius pasiekimus ir prastesnę psichologinę būseną.
Trumpai ir glaustai – ką reikia žinoti kiekvienam apie psichologinį smurtą:
Psichologinis piktnaudžiavimas tampa smurtu tuomet, kai išsakytais žodžiais yra specialiai ir pakartotinai siekiama įskaudinti ir sumenkinti kitą žmogų. Psichologinis smurtas, kaip patyčios, yra siejami su grasinimu, gėdinimu, išjuoka, agresyvumu, nukreiptu į nukentėjusįjį, ir žodiniu užgauliavimu.
Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs.
Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, gadina savęs vaizdą, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu ar susigėdusiu be jokios rimtos priežasties. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs. Žmogus, patiriantis psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojamas.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą? Nors racionaliai įvertinti jį nėra lengva, tačiau jeigu pastebite šias besikartojančias situacijas, tai jau yra psichologinio smurto ženklai:
– bandymai pažeisti asmens pasitikėjimą savimi;- pastovios, pasikartojančios neigiamos pastabos, kritika, nemalonus sarkazmas;- skleidžiamas šmeižtas ir melas apie kitą asmenį;- siekis išjuokti ar pažeminti kitą asmenį;- vertimas jaustis negebančiu priimti sprendimus;- asmens pasiekimų ar iškeltų tikslų nuvertinimas, pajuoka;- kaudinantis šaipymasis iš kito asmens, neva juoko formoje, aplink esant ir girdint kitiems;- siekis apkaltinti kitą asmenį nebūtais dalykais;- bandymas kontroliuoti kitą asmenį jį vis tikrinant, įtarinėjant;- grasinimas, kad sužeis asmenį ar jo artimuosius;- grasinimas, kad dėl kito asmens sužeis save arba nusižudys;- sprendimų priėmimas vietoje kito žmogaus, neatsiklausus;- kito asmens apkaltinimas dėl savo blogos savijautos.
Tam, kad kito žodžiai būtų laikomi psichologiniu smurtu, jie turi būti išsakyti specialiai, su tyčine intencija įskaudinti ar suniekinti asmenį. Tikrai ne kiekvieno konflikto metu, kai jaučiatės įskaudinti, buvo naudojamas psichologinis smurtas.
Tačiau psichologinį smurtą yra sunku ignoruoti ar jo nepastebėti, nes jis vyksta pasikartojančiai, o nukentėjusysis jaučiasi labai nemaloniai. Daugelis, patyrę psichologinį smurtą, pasakys, kad nuo jo gali skaudėti taip pat ar net dar labiau nei nuo fizinio smurto.
Patyrusiems psichologinį smurtą vaikams, kaip ir po fizinio smurto, gali atsirasti ankstyvieji potrauminiai požymiai – potrauminio streso, nerimo, depresijos simptomai. Šiuos ankstyvuosius simptomus sėkmingai padeda mažinti projekte “Kartu mes galime” adaptuojamos JAV kurtos, moksliniais tyrimais grįstos metodikos “CBITS” (Cognitive Behavioral Intervention for Trauma in Schools) ir “Bounce back”. Nelikime abejingi smurtui! Kiekvienas nusipelnė gyventi taikiai!
Daugiau apie projektą – www.kartumesgalime.lt
Projektas “Kartu mes galime” įgyvendinamas 12-oje Lietuvos savivaldybių ir yra finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos “Sveikata” lėšomis.
KARTU MES GALIME #gyventitaikiau #mazintismurta #padetivienikitiems #progresuoti #geriaujaustis #rupintis #neliktiabejingais #smurtuitartiNE